Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2011

Svona aš velta fyrir nokkrum atrišum ķ framhaldi af žessum oršum Björns Vals

Björn Valur Gķslason, alžingismašur VG, segir aš sś leiš Samfylkingarinnar aš innkalla fiskveišiheimildir „muni leiša til mikillar upplausnar og gjaldžrota ķ sjįvarśtvegi og valda miklum usla ķ ķslensku efnahagslķfi.“

  • Svona fyrir žaš fyrsta ef aš žaš er rétt aš samningaleišin eigi aš fela ķ sér nżtingarrétt ķ 40 til 60 įr er žaš ekki žaš sama og fólk er aš tala um varšandi Magma aš žaš sé nęrri žvķ sama og eignarréttur žegar žaš er til svo langs tķma.
  • Hvernig mį žaš vera aš hann bošar gjaldžrot um allar jaršir viš innköllun kvótans. Nś hefur kvótinn į sķšust įrum dregist saman um meira en helming ķ žorskkvóta. Hvernig mį žaš vera aš žaš hafi ekki valdiš fjöldagjaldžrotum?
  • Nś stendur ekki til aš hętta aš veiša žann fisk sem veršur innkallašur heldur leigja veiširéttinn śt į honum. Er žaš ekki nįkvęmlega žaš sem gert er ķ dag nema aš žaš eru kvótaeigendur sem leigja hann til annarra og hirša hagnaš af žvķ?
  • Er žaš eitthvaš sérstakt aš einhver śtgeršafyrirtęki fari į hausinn į žessum sķšustu og verstu tķmum. Verša ekki til nż fyrirtęki til a veiša žį žennan fisk?

Bendi svo į grein Jón Steinarssonar ķ www.pressan.is žar sem hann segir m.a.

Žetta er enn eitt dęmiš um skašsemi nśverandi fyrirkomulags ķ sjįvarśtvegsmįlum meš žeirri gengdarlausu rentusókn śtgeršarmanna sem žaš hefur ķ för meš sér. Lauslega įętlaš eru veršmęti veišiheimilda um 15 ma.kr. į įri. Žessi veršmęti fį eigendur śtgeršarfyrirtękja landsins nś nįnast įn endurgjalds. Sem sagt rķkiš gefur śtgeršarmönnum 15 ma.kr gjöf įrlega. Žaš er ekki nema von aš žeir séu tilbśnir aš setja žjóšfélagiš allt į annan endann til žess aš verja žetta fyrirkomulag.

Ef aš śtgeršarmenn eru tilbśnir aš borga 15 milljarša į įri ķ aušlindasjóš žį mį athuga meš aš nį samkomulagi um fyrningu į lengri tķma. En žetta djöfuls brask og ķ raun aršrįn sem žeir stunda er meš öllu óžolandi. Žaš er t.d óžolandi aš žeir séu aš nota arš af kvótanum ķ aš halda śti heilu dagblaši.

Alveg eins og meš ašrar takmarkašar aušlindir er žaš höfuš atriši aš žjóšin fįi eins miklar rentur af henni og mögulegt er. Og śtgeršamenn eru ekki aš skila žessu til okkar sem skildi og žvķ veršur aš breyta žessu fyrirkomulagi.


mbl.is Leišir til gjaldžrota ķ sjįvarśtvegi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ofbošslega er žetta ömurlegur mįlflutningur hjį Lilju!

„Žegar frumvarpiš um stjórnlagažingiš var ķ žinginu treysti ég į žaš sem Jóhanna kallar órofa samstöšu innan Samfylkingarinnar og traust samstarf viš formann og stęrstan hluta VG, enda er ég hvorki lögfręšimenntuš né fulltrśi VG ķ allsherjarnefnd. Žaš voru mistök og bišst ég afsökunar į žvķ!“ segir Lilja į facebook-sķšu sinni.

Er manneskjan aš gera lķtiš śr öllum stjórnaržingmönnum sem og formanni Vg. Veit ekki alveg hvaš Lilja heldur aš hśn sé aš gera į žingi. En svona ummęli er nįttśrulega dęmi um ömurlegan pöpulisma. Bendi henni į aš Dómsmįlarįšuneyti hélt aš kosningarfyrirkomulagiš vęri ķ lagi, enginn žingmašur setti śt į žaš, Landskjörstjórn gerši engar athugasemdir. Ef aš hśn heldur aš svona mįlflutningur hjįlpi einhverjum žį er žaš eins og venjulega aš hśn skilur ekki hlutverk sitt.

Ef mašur les ķ žetta žį segir hśn. Ég var ekki ķ allsherjarnefnd og žvķ ber ég enga įbyrgš. Žvķ aš ég treysti samflokkmönnum mķnum sem komu aš žessu en įtti ekki aš gera žaš.


mbl.is Lilja bišst afsökunar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Įgętu atvinnurekendur!

Žaš er ekkert mįl! Viš bara setjum val milli fyrningarleišar og samningaleišar ķ žjóšaratkvęši. Og žį veršur vilji žjóšarinnar ljós. Alveg makalaust aš stilla kjarasamningavišręšum upp į žann hįtt aš eignarhald manna į kvóta sé skilyrši. Žaš vęri kannski rétt aš lįta ykkur įgętu menn finna fyrir žvķ hvernig verši aš reka žessar śtgeršir ef allt logar ķ verkföllum. Žaš er krafa žjóšarinnar aš ķ staš žess aš menn séu aš maka krókinn į framsali og leigu žį fįi žjóšin til framtķšar sambęrilegt aušlindargjald af fiskiaušlindinni. Mér heyrist aš menn séu aš leigja žennan kvóta į 100 til 150 krónur į kķlóiš. Og žann pening vill ég fį ķ aušlindarsjóš.

Enn ašallega er žetta śt ķ hött aš kjarasamningar milli einkafyrirtękja og starfsmanna skuli vera sett ķ žetta samhengi aš žvinga stjórnvöld til einhvers.

En ég męli meš žvķ aš žessum žvingunum verši mętt meš fullri hörku.  Nokkur hundruš manna fį ekki aš nota kjarasamingsvišręšur til aš maka krókin. Žeir verša bara aš sętta sig viš aš viš ętlum aš taka kvótan til baka. Og til aš nota hann verša žeir aš borga. Sem og aš žetta į aš gera į 20 įrum žannig aš menn hafa nóg tękifęri į aš ašlaga sig žessu fyrirkomulagi.


mbl.is Forsętisrįšherra haldi ró sinni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ekki bošlegur žingmašur

Hef sagt žaš įšur og segi žaš aftur aš Vigdķs er ekki bošlegur žingmašur. Į eftir aš gera mér žaš til dundurs aš telja hversu oft hśn talar t.d. um landrįš į žingi og fleira misgįfulegt. Eins og žegar hśn kendi starfsmönnum Alžingis um aš hśn gerši mistök i tillögu um žjóšarakvęši um aš hętta viš ESB ašildarvišręšur. Žį var mistökin öll starfsmönnum alžingis aš kenna.
mbl.is Sakaši tölvudeild žingsins um yfirhylmingar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rétt aš benda mönnum į įlit Eirķks Tómassonar.

Hann segir ķ frétt į ruv.i s:

„Žaš mį deila um žessa nišurstöšu. Hvort žessir annmarkar sem vissulega voru fyrir hendi - og voru meiri en ég hafši gert mér ķ hugarlund - hafi įtt aš leiša til žessarar nišurstöšu, vegna žess aš ķ lögunum um kosningar til Alžingis er talaš um aš ekki skuli ógilda kosningu nema ętla megi aš gallarnir į kosningunni hafi haft śrslit į nišurstöšu hennar. Žaš er ekki vikiš aš žvķ ķ dómi Hęstaréttar eša leiddar lķkur aš žvķ aš svo hafi veriš,“ segir Eirķkur.

Sjį hér

 


mbl.is Meirihįttar įfall fyrir Ķsland
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ég googlaši Žorstein og viti menn

Hann var į óskalista Sjįlfstęšismanna sem žeir sendu į alla félagsmenn:

Brynjólfur S. Ķvarsson
Elķas Bl. Gušjónsson
Elķas Teodórsson
Frosti Sigurjónsson
Garšar Ingvarsson
Gķsli Kristjįnsson
Grķmur Siguršsson
Gušbrandur Ólafsson
Gušmar R. Stefįnsson
Gušmundur B. Frišriksson
Gunnar Žóršarson
Halldór Jónsson
Inga Lind Karlsdóttir
Jón A. Svavarsson
Karen E. Halldórsdóttir
Lįra Óskarsdóttir
Loftur M. Siguršsson
Magnśs I. Óskarsson
Magnśs Thoroddsen
Ólafur Siguršsson
Patricia A. Žormar
Pawel Bartoszek
Siguršur Ašalsteinsson
Sigurlaug A. Jóhannsdóttir
Skafti Haršarson
Vignir Bjarnason
Vilhjįlmur Ž.Į. Vilhjįlmsson
Žorsteinn Arnalds
Žorsteinn Hilmarsson
Žorvaldur H. Yngvason


mbl.is „Brotiš į mķnum rétti“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Heyr, heyr Jóhanna!

Žaš kemur ekki til greina aš hętta viš stjórnlagžing. Žaš mį aušveldlega kjósa aftur, skipa žessi 25 ķ stjórarskrįrnefnd en Sjįlfstęšisflokknum skal ekki takast aš koma ķ veg fyrir aš aušlindir og yfirrįšaréttur žeirra veriš sett ķ stjórnarskrį.

Fįrįnlegt aš kenna rķkisstjórn um aš undirbśningsašilar og kjörstjórn skildu ekki gęta aš žvķ aš framkvęmd stęšist lög. Žó eins og Ögmundur sagši į žingi aš ekkert benti til žess aš śrslitin hefšu oršiš öšruvķsi žó žessi atriš hefšu veriš ķ lagi.

En ég held aš stjórnarandstašan hafi ekki skoraš neitt meš sķnum ömurlega mįlflutningi.


mbl.is Kemur ekki til greina aš hętta viš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

En Žrįinn hefur bara rétt fyrir sér!

Hef um nokkur įr fylgst nokkuš vel meš śtsendingum frį Alžingi. Nokkuš ljóst aš žessi lišur "Störf žingsins" er gjörsamlega misnotaš af sumum žingmönnum. Žeir koma žarna upp ķ tķma og ótķma vitnandi ķ blogg og facebook en hafa ekki neitt til mįlana aš leggja nema aš reyna aš koma sér ķ fjölmišla. T.d. mį benda į ķ dag žegar aš Pétur Blöndal fer upp og ręšir um aš ESB umsókn hafi fyrirvaralaust veriš lögš fram sumariš 2009 og nś sé fariš aš tala um styrki frį ESB vegna ašlögunar. Žetta er jś marg rędd tugga. Og hann spyr Įsmund Einar sem allir vissu hverju myndi svar jś aš žetta vęri allt stórhęttulegt og ašlögun vęri byrjuš eins og žetta žyrfti aš endurskoša. Bęši vissi Pétur og öll žjóšin žetta svar fyrirfram og öll žjóšin lķka.

Svo kom žarna fólk aš ręša um réttarhöldin yfir 9 menningunum sem Alžingi hefur ekkert um aš segja. Alžingi kęriš ekki, stendur ekki aš mįlinu heldur var žaš rķkissaksóknari sem žaš gerši. Žetta vita žingmenn en eru aš reyna aš kaupa sér vinsęldir. Sem og aš hvernig land yrši žaš žar sem Alžingi gęti į hverjum tķma haft įhrif į dóma eftir žvķ hvaša śtkomu žaš vildi.

 Ķ dag voru žaš ręšur um Flateyri sem sannarlega įttu žarna erindi. Annaš ekki.  Jś og mįlefni Reykjaness og St. Joseps spķtala.

 Og svo kemur mašur eins og Siguršur Kįri og fer aš eyša tķma ķ facebook fęrstu Žrįins sem sannarlega hefur fullkomlega rétt fyrir sér varšandi aš margir žingmenn eru aš reyna aš koma sér į framfęri meš žessu ręšum sķnum undir žessu dagskrįliš en ekki aš vinnan neinum öšrum gagn.


mbl.is Gagnrżnir ummęli Žrįins į Facebook
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skyldi žetta fyrst į einn veg svo annann

Žegar ég las pistil Pįls Vilhjįlmsson rann upp fyrir mér ljós og fattaši aš Karólķna er örugglega aš höfša til órólegudeildarinnar aš segja sig śr Vg. En Pįll Vilhjįlmsson segir:

Karólķna Einarsdóttir hefur um įrabil starfaš ķ Heimssżn. hreyfingu sjįlfsstęšissinna ķ Evrópumįlum. Žar hefur hśn reynst drjśgur lišsmašur, setiš ķ stjórn og veriš bošin og bśin aš leggja mįlefninu liš. Hśn įkvaš aš segja sig frį trśnašarstörfum ķ Vinstri gręnum og tilgreinir mįlefnalegar įstęšur fyrir afsögn sinni. Žaš er ömurleg framkoma žegar trśnašarmašur Samfylkingarinnar, Jón Ingi Cęsarsson, heggur aš ęru Karólķnu.

Jón Ingi bloggar reglulega og talar mįli Samfylkingarinnar. Bloggfęrslan um Karólķnu er ekki pólitķk heldur óžverri.  ( sjį hér )

Og žį skilur mašur žessi ummęli betur:

Ég hef ekki lengur sannfęringu fyrir žessum flokki sem öflugs mįlsvara vinstri stefnunnar. Flokkur sem einkennist af tortryggni, blekkingum og illdeilum er heldur ekki lķklegur til aš vinna aš jįkvęšum og žörfum žjóšfélagsbreytingum.

Alveg er žetta órtrślega haršur dómur yfir 20 mįnuša stjórnarsetu. Og skv ummęlum Pįls žį er žetta ašallega vegna žess aš ESB višręšur eru ekki stöšvašar. Hins vegar er rétt hjį henni aš žaš eru órtśleg lęti žarna ķ Vg og menn spila allskonar póker meš flokkinn. Sér ķ lagni minnihluti žingmanna sem beita hrörku geng meirihluta flokksmanna į žingi.


mbl.is Formašur segir sig śr VG
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eru žau ekki nokkuš skżr?

Ķ meirihlutaįliti utanrķkisnefndar frį žvķ ķ jśnķ 2009 varšandi samžykkt umsóknar um ašild aš ESB segir ķ 7. gr.

i. Orku- og aušlindamįl.
    Vatns- og orkuaušlindir: Nefndin skošaši ķtarlega žau įlitaefni er lśta aš vatns- og orkuaušlindum, enda er žar um aš ręša grundvallaržętti ķ aušlindanżtingu į Ķslandi.
    Meiri hlutinn leggur įherslu į aš viš žessa ķtarlegu skošun kom ekkert fram sem gefur įstęšu til aš ętla aš ašild aš ESB hefši įhrif į ķslenska hagsmuni į žessum svišum og bendir ķ žvķ sambandi einnig į aš fyrirkomulag eignarhalds nįttśruaušlinda er ekki višfangsefni ESB heldur alfariš į hendi ašildarrķkjanna žar sem innri markašslöggjöfin tekur ekki į eignarhaldi. Žvķ er ekki um aš ręša yfiržjóšlega eign į aušlindum ašildarrķkjanna.
    Meiri hlutinn leggur įherslu į aš eignarhald og nżting vatns- og orkuaušlinda takmarkast ekki af reglum ESB umfram žaš sem žegar er į grundvelli meginreglna į sviši umhverfisréttar. Um er aš ręša meginreglu um sjįlfbęra nżtingu, ž.e. aš menn fylgi almennri stefnumótun um sjįlfbęra žróun, gangi ekki į höfušstól aušlinda og takmarki žar meš ekki afnotarétt eša lķfsgęši komandi kynslóša.
    Ljóst er aš Ķslendingar hafa töluverša sérstöšu ķ orkumįlum. Landiš er rķkt af vatnsafli og jaršhita en markašur er smįr žar sem landiš er einangraš og ótengt öšrum raforkukerfum. Žį er hlutfall endurnżjanlegra orkugjafa mjög hįtt ķ samanburši viš rķki ESB. Meiri hlutinn leggur įherslu į aš nįttśruvernd og sjįlfbęr nżting nįttśruaušlinda landsins eigi įfram aš vera mešal grundvallarhagsmuna Ķslendinga.
    Rétt er žvķ aš huga sérstaklega aš žvķ aš tryggt verši aš Ķslendingar geti nżtt endurnżjanlegar vatnsafls- og jaršhitaaušlindir sķnar til orkuframleišslu og fjölbreytts išnašar. Ķ fljótu bragši viršist ekkert ķ reglum ESB hindra žetta, raunar leggur ESB mikla įherslu į aš auka hlut hreinna orkugjafa. Reglur ESB um śtblįstursheimildir geta haft įhrif į nżtingu orkunnar, en śtiloka ekki nżtingu aušlindanna eša hvernig rķki įkveša aš nżta žęr ef žau kjósa svo. Grundvallaratriši er aš ekki er hróflaš viš fullveldisrétti rķkja. Žaš gildir einnig um įkvęši Lissabon-sįttmįlans og annarra sįttmįla ESB.
    Jafnframt minnir meiri hlutinn į aš viš gerš ašildarsamnings Noršmanna į sķnum tķma var sett inn bókun um aš žeir héldu yfirrįšum yfir öllum sķnum aušlindum. Įstęša bókunarinnar var aš ESB hefur ekki samręmda stefnumótun, hvorki aš žvķ er varšar eignarhald né nżtingu žeirra aušlinda er hér um ręšir, svo sem įšur greinir.
    Meiri hlutinn bendir einnig į aš Ķsland hefur į grunni EES-samningsins tekiš upp regluverk ESB į žeim svišum sem snerta vatns- og orkuaušlindir. Žaš regluverk lżtur annars vegar aš umhverfisžįttum og hins vegar aš skipulagi raforkumarkašarins. Reglurnar lśta ekki aš eignarhaldi aušlinda eša hvernig žęr eru nżttar, innan ramma umhverfisreglna, eša hvernig andvirši žeirra er rįšstafaš. Žannig kemur ekki annaš fram en aš forręši žjóšarinnar yfir aušlindum ķ efnahagslögsögu landsins, ķ jöršu og į hafsbotni, verši aš fullu tryggt og er žaš ķ samręmi viš skilning meiri hlutans.
    Meiri hlutinn ķtrekar mikilvęgi žess aš sérstöšu Ķslands, sem višurkennd hefur veriš meš undanžįgum og ašlögunum ķ samskiptum viš ESB, verši haldiš mjög į lofti ķ samningavišręšum žannig aš žęr rįšstafanir verši įfram ķ gildi. Vķsast ķ žessu sambandi ķ sérstakan kafla žessa įlits um undanžįgur, ašlaganir og sérlausnir. Žį verši aš gefa nżrri löggjöf į sviši loftslagsmįla sérstakan gaum og huga aš efnislegum ašlögunum žar sem viš į vegna žess hve stór hluti orkunotkunar byggist į endurnżjanlegum orkugjöfum.
    Aš lokum minnir meiri hlutinn į aš Lissabon-sįttmįli ESB skapar lagagrundvöll fyrir sambandiš til aš koma į samręmdri stefnu ķ orkumįlum, en ekkert liggur fyrir um žaš hvernig hśn veršur. Meiri hlutinn leggur įherslu į aš Ķsland geri fyllilega skżrt viš samningavišręšur aš ekki komi til greina aš sįttmįlar ESB męli fyrir um eignarhald į žeim aušlindum er hér um ręšir eša nżtingu žeirra umfram žaš sem umhverfisreglur į hverjum tķma męla fyrir um. Allar bollaleggingar um sameiginlega nżtingu eša annaš slķkt vęru óįsęttanlegar fyrir Ķsland. Žaš sem Ķsland getur lagt af mörkum er m.a. yfirgripsmikil žekking og reynsla sem byggst hefur upp hér į landi, einkum hvaš varšar nżtingu jaršhita.

ii. Sjįvarśtvegsmįl.
    Meiri hlutinn telur óhętt aš fullyrša aš sjįvarśtvegsmįlin muni bera hęst ķ vęntanlegum ašildarvišręšum viš sambandiš. Helgast žaš af mikilvęgi mįlaflokksins fyrir ķslenskt efnahagslķf.
    Samstaša var ķ nefndinni um meginmarkmiš ķ samningavišręšum viš ESB varšandi sjįvarśtveginn. Žau lśta aš forręši yfir sjįvaraušlindinni meš sjįlfbęra nżtingu aš leišarljósi. Žaš felur ķ sér forręši ķ stjórn veiša og skiptingu aflaheimilda innan ķslenskrar efnahagslögsögu sem byggš er į rįšgjöf ķslenskra vķsindamanna. Auk žess verši leitaš eftir eins vķštęku forsvari ķ hagsmunagęslu ķ sjįvarśtvegi į alžjóšavettvangi og kostur er lśti mįlefni aš ķslenskum hagsmunum. Jafnframt verši haldiš ķ möguleika į žvķ aš takmarka fjįrfestingar erlendra ašila ķ ķslenskum sjįvarśtvegi og skżrri aškomu Ķslendinga aš mótun sjįvarśtvegsstefnu ESB ķ framtķšinni. Ķ žessu sambandi er rétt aš undirstrika žjóšhagslegt mikilvęgi atvinnugreinarinnar, en meiri hlutinn telur aš meš žessu megi tryggja aš breytingar sem verša į fiskveišistjórn hér į landi verši aš undirlagi ķslenskra stjórnvalda og įhrif landsins aukist į žessu sviši ķ Evrópusamstarfi. Žį verši forręši žjóšarinnar tryggt yfir sjįvaraušlindinni og žannig bśiš um hnśtana aš framlag sjįvarśtvegsins til efnahagslķfsins haldist óbreytt.
    Meiri hlutinn telur aš raunhęf leiš til aš tryggja forręši ķslenskra stjórnvalda meš framangreindum hętti innan ķslenskrar efnahagslögsögu sé aš lögsagan verši t.d. skilgreind sem sérstakt ķslenskt fiskveišistjórnarsvęši. Žannig verši réttindi ekki til stašar fyrir erlend fiskveišiskip til veiša innan ķslenskrar efnahagslögsögu śr stašbundnum ķslenskum stofnum. Sjįvarśtvegsstefna ESB fjallar um nżtingu į sameiginlegri aušlind og er gerš ķ samkomulagi ašildarrķkja ESB um nżtingu og samvinnu. Ķ žessu sambandi telur meiri hlutinn mikilvęgt aš leggja įherslu į meginreglur hafréttarsįttmįla Sameinušu žjóšanna sem telja veršur aš tryggi įkvešin grundvallarréttindi sem ekki verša skert meš reglum ESB, m.a. fullveldisréttinn um 200 mķlna fiskveišilögsögu. Žessum višhorfum til stušnings er meginregla ESB um hlutfallslegan stöšugleika sem ętti enn frekar aš tryggja stöšu Ķslands gagnvart sķnum stašbundnu stofnum.
    Meiri hlutinn leggur įherslu į aš kröfum Ķslendinga um forręši yfir sjįvaraušlindinni verši haldiš sem og rétti Ķslendinga til aš stżra sókn ķ veišistofna er byggist į sjįlfbęrri žróun, rįšgjöf sérfręšinga og veišireynslu. Ķ žvķ efni telur meiri hlutinn algerlega śtilokaš aš Ķsland taki yfir reglur ESB er lśta aš brottkasti. Fram kom į fundum nefndarinnar aš ESB tekur miš af ašferšum Ķslendinga viš stjórn fiskveiša og hefur óskaš eftir ašstoš Ķslendinga ķ žvķ sambandi. Hinn lögformlegi rįšgjafi stjórnvalda varšandi heildarafla į ķslenskum fiskimišum er Hafrannsóknastofnunin. Sķšastlišin 20 įr hefur stofnunin óskaš eftir tillögum frį Alžjóšahafrannsóknarįšinu (ICES) varšandi fiskistofna ķ lögsögu Ķslands en ICES veitir framkvęmdastjórn ESB einnig rįšgjöf. Huga žarf aš žvķ hvernig rannsóknum og skyldum žįttum į žessu sviši verši hįttaš ķ framtķšinni.
    Meiri hlutinn telur einnig afar mikilvęgt aš Ķslendingar fari meš samningsforręši viš stjórn veiša śr deilistofnum eins og hęgt er og tryggi žannig sem best réttindi Ķslands til veiša śr žeim, en deilistofnar hafa oršiš sķfellt mikilvęgari ķ afkomu greinarinnar. Leita žarf leiša til aš tryggja hagsmuni Ķslands meš beinum ašgangi aš slķku samningsferli. Žar žarf aš tryggja aš sś hlutdeild sem žegar hefur veriš samiš um haldist, auk žess sem naušsynlegt er aš žrżsta į um aš samningum verši lokiš um ašra stofna. Aš sama skapi žarf aš tryggja aš Ķsland hafi rétt til aš įkveša nżtingu stofna er krefjast markvissrar nżtingar lķkt og lošnustofninn. Aukin tękifęri kunna aš felast ķ rétti til veiša śr žessum stofnum ķ lögsögum ašildarrķkja ESB en meginreglan innan ESB er sś aš ašildarrķkin geta veitt sķna hlutdeild śr deilistofnum ķ lögsögum annarra ašildarrķkja. Einnig er įrķšandi aš huga vel aš žvķ hvernig stašiš skuli aš veišistjórn į stofnum sem kunna aš breytast śr žvķ aš vera stašbundnir stofnar ķ deilistofna eša ef stofnar fęra sig um set af einu hafsvęši į annaš, t.d. vegna breytinga ķ umhverfi į noršurslóšum. Hiš sama į viš um nżja stofna innan lögsögunnar sem enn hafa ekki veriš nżttir eša eru lķtiš nżttir.
    Ljóst er aš samkvęmt meginreglum sįttmįla ESB tekur sambandiš yfir fyrirsvar ašildarrķkjanna ķ samningum į żmsum svišum, ž.m.t. į sviši fiskveiša og hafréttar. Meiri hlutinn telur rétt aš lįtiš verši reyna į žaš ķ hugsanlegum samningavišręšum viš ESB aš Ķsland haldi forręši sķnu į žessum svišum og tali eigin mįli į vettvangi alžjóšastofnana ķ alžjóšasamningum meš eins vķštękum hętti og unnt er, enda um grundvallarhagsmuni žjóšarinnar aš tefla efnahagslega.
    Hvaš varšar erlenda fjįrfestingu ķ sjįvarśtvegi telur meiri hlutinn grundvallaratriši aš haft verši nįiš samrįš viš sjįvarśtveginn um afstöšu Ķslands. Į sama tķma telur meiri hlutinn aš frumskylda samningamanna Ķslands sé aš tryggja aš afrakstur aušlindarinnar falli til į Ķslandi. Žannig verši ekki veitt svigrśm fyrir erlendar śtgeršir aš fjįrfesta hér į landi žannig aš nżting aušlindarinnar og afrakstur hennar fęrist ķ raun śr landi. Bent hefur veriš į aš rķkjum sé heimilt aš setja reglur til aš sporna viš erlendum fjįrfestingum. Mögulega mętti setja įkvęši ķ lög um efnahagsleg tengsl milli śtgeršar og vinnslu viš heimahöfn skips, auk įkvęša sem binda heimildir til aš fjįrfesta ķ sjįvarśtvegi viš bśsetu.
    Į fundum nefndarinnar voru nefndinni kynnt žau sjónarmiš aš möguleikar gętu falist ķ ašild Ķslands aš ESB į žessu sviši, svo sem skżrri aškomu Ķslendinga aš mótun sjįvarśtvegsstefnu ESB ķ framtķšinni en breytingar į sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu ESB eru ķ undirbśningi. Sķšast voru geršar veigamiklar breytingar į henni įriš 2002 en sķšan hefur žaš veriš metiš svo aš naušsynlegt sé aš fara śt ķ enn frekari endurskošun į kerfinu. Slķkt endurskošunarferli er ķ raun hafiš og framkvęmdastjórnin sendi nżveriš frį sér gręnbók um endurskošun į sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu ESB ķ žeim tilgangi aš fį fram įlit allra žeirra ašila sem telja sig mįliš varša. Sķšar verša dregin saman ķ skżrslu žau sjónarmiš sem fram koma į žessu stigi mįlsins og veršur hśn sį grunnur sem frekari įkvaršanir um stefnumörkun ķ sjįvarśtvegsmįlum ESB veršur byggš į. Įhrif mögulegra breytinga verša metin og aš höfšu samrįši viš hagsmunaašila mun framkvęmdastjórnin gera drög aš nżrri reglugerš. Endurskošunarferliš er langt en ķ gręnbók ESB kemur fram skżr vilji til aš gera sameiginlega sjįvarśtvegsstefnu ESB skilvirkari innan žess regluverks sem ESB bżr viš ķ dag. Žaš er mat sumra aš Ķsland gęti įtt rķka aškomu aš žeirri endurskošun sjįvarśtvegsstefnu ESB sem rakin er hér aš framan sem ašili aš sambandinu.Sjį nešanmįlsgrein 5 5 Žetta er žó mjög umdeilt og allsendis óvķst hver įhrif og völd Ķslendinga ķ žessum efnum yršu ķ raun, en slķkt getur rįšiš miklu um žaš hvort mögulegur ašildarsamningur er įsęttanlegur eša ekki fyrir žjóšina til framtķšar.

iii. Landbśnašar- og byggšamįl.
    Landbśnašur: Af umsögnum sem nefndinni bįrust og af žvķ sem fram kom hjį żmsum gestum nefndarinnar er ljóst aš verulegar įhyggjur eru mešal forsvarsmanna ķ landbśnašinum um įhrif ašildar aš ESB į ķslenskan landbśnaš. Eiga žau sjónarmiš einnig stušning vķšar ķ samfélaginu. Mikilvęgt er aš taka tillit til žessa viš undirbśning ašildarvišręšna og leggja rķka įherslu į hin fjölžęttu hagsmunamįl sem tengjast ķslenskum landbśnaši og stöšu hans til frambśšar fyrir ķslenskt samfélag. Ķ žvķ samhengi er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš landbśnašur snżst ekki einvöršungu aš matvęla- og fęšuöryggi žjóšarinnar. Öflugur ķslenskur landbśnašur skiptir mįli til aš ķslenskt samfélag verši sem sjįlfbęrast um matvęli sem er hluti af hugmyndafręši sjįlfbęrrar žróunar og snżst um aš flutningar landa į milli meš matvęli draga śr hefšbundnum landbśnaši og żta undir svokallašan verksmišjubśskap meš tilheyrandi kostnaši fyrir umhverfi og samfélag. Landbśnašur er ekki sķšur snar žįttur ķ mótun byggšar ķ landinu og hefur hlutverki aš gegna til framtķšar žegar kemur aš veigamiklum žįttum eins og umhverfismįlum, skógrękt, landgręšslu, endurheimt votlendis, landbśnašarlandslagi, menningu og feršažjónustu fyrir landiš allt. Landbśnašur gegnir grķšarlega miklu hlutverki fyrir hinar dreifšu byggšir landsins auk žess aš vera hluti af menningu og lķfsafkomu lands og žjóšar, enda fjöldi afleiddra starfa sem tengist landbśnaši beint og óbeint.
    Meiri hlutinn leggur įherslu į aš skżr stušningur viš mjólkurframleišslu og annan hefšbundinn bśskap verši eitt af samningsmarkmišum Ķslands. Žaš į t.d. viš um afnįm tolla žar sem tollverndin hefur veriš ein af stošum ķslensks landbśnašar, ekki sķst hefšbundins landbśnašar. Er žvķ mikilvęgt aš leita allra leiša til aš bśa svo um hnśta aš stušningi viš landbśnaš verši sem minnst raskaš žótt ljóst sé aš įkvešin breyting ķ uppbyggingu styrkjakerfisins muni eiga sér staš meš ašild aš sambandinu. Fram kom aš žróun landbśnašarstefnu ESB hefur veriš meš žeim hętti aš eiginleg framleišslustżring hefur veriš lögš af ķ formi kvótasetningar og mjólkurkvóti veršur afnuminn frį įrinu 2013. Žvķ er ekki lengur um aš ręša framleišslutengda styrki til bęnda. Žess ķ staš er žeim tryggš įkvešin lįgmarksafkoma ķ formi beingreišslna sem byggš er į sögulegri framleišslu. Tiltekiš svigrśm er žó fyrir framleišslutengda styrki noršan 62. breiddargrįšu, eins og sķšar veršur komiš aš. Meiri hlutinn telur einnig mikilvęgt aš hagsmunir vistvęnnar og lķfręnnar landbśnašarframleišslu verši hafšir aš leišarljósi ķ samningsferlinu. Einnig var rętt um möguleikann į aš sękjast eftir tķmabundinni eša varanlegri undanžįgu frį markašseftirliti meš innfluttum matvęlum vegna landfręšilegra ašstęšna, žar sem slķkt eftirlit yrši mun kostnašarsamara en žaš eftirlit sem nś fer fram viš tollafgreišslu. Meš žvķ yrši įkvešinn sveigjanleiki veittur aš žvķ er varšar žetta eftirlit. Aš auki įréttar meiri hlutinn aš hefšbundinn landbśnašur į Ķslandi og hiš ķslenska fjölskyldubś er hluti af menningu og sögu landsins sem žörf er į aš varšveita og žvķ žarf aš verja žęr greinar sem slķkur landbśnašur byggist į, svo sem mjólkurframleišslu og saušfjįrrękt.
    Meiri hlutinn telur ešlilegt aš horft verši til žess hvort skynsamlegt geti veriš aš fara fram į takmarkanir į rétti žeirra sem ekki hafa lögheimili og fasta bśsetu į landinu til žess aš eignast fasteignir hér į landi meš tilliti til žess aš višhalda bśsetu ķ sveitum. Bendir meiri hlutinn hvaš žetta varšar m.a. į samsvarandi sérreglur Möltu og Danmerkur.
    Meiri hlutinn telur aš gera verši skżra grein fyrir aškomu hagsmunaašila aš žessum mįlaflokki, lķkt og öšrum, ķ ašdraganda mögulegra višręšna og į mešan samningavinna fer fram. Fram kemur ķ gögnum nefndarinnar aš naušsynlegt sé, varšandi 11. kafla samningavišręšna, um landbśnašar- og byggšastefnu, aš drög aš įętlunum um stušning viš dreifšar byggšir liggi fyrir žegar samningavišręšur um kaflann hefjast. Yrši t.d. samiš um hvert starfssvęši landshlutasamtaka sveitarfélaga fyrir sig hlżtur aš teljast ešlilegt aš gera rįš fyrir aškomu allra fulltrśa sveitarfélaga į viškomandi svęšum sem og annarra hagsmunaašila svo sem samtaka bęnda.
    Meiri hlutinn telur rétt aš landbśnašinum verši skapaš svigrśm til ašlögunar aš ESB sérstaklega meš tilliti til ólķks styrkjakerfis og hnattręnnar stöšu. Mikilvęgt er aš Ķsland nżti sér og skoši eftir atvikum hvort naušsyn beri til aš śtvķkka gildandi reglur ESB til aš nį fram heimildum fyrir Ķsland til aš tryggja sem best stöšu ķslenskra bęnda. Fordęmi žau sem sköpuš hafa veriš ķ ašildarsamningum rķkja eins og Finnlands munu įn efa verša mikill styrkur fyrir Ķsland žar sem įstęša er til aš ętla aš m.a. verši unnt aš skilgreina allt landiš sem svęši noršurslóšalandbśnašar og sem haršbżlt svęši. Žaš gęti skapaš grundvöll til aš styrkja ķslenskan landbśnaš, t.d. meš framleišslutengdum styrkjum, umfram žaš sem almennar reglur ESB kveša į um og į žaš skal leggja žunga įherslu. Į sama hįtt telur meiri hlutinn rķka įstęšu til aš kannaš verši til hlķtar hvort sérįkvęši Rómarsįttmįlans um eyjar og héruš sem eru ķ mikilli fjarlęgš frį meginlandi Evrópu geti įtt viš um stöšu Ķslands. Telur meiri hlutinn aš sérstaša Ķslands geti įtt żmislegt sameiginlegt meš žeim fjarlęgu eyjum og hérušum, sbr. įkvęši 299. gr. Rómarsįttmįlans, žótt hafa verši ķ huga aš félags- og efnahagsleg staša Ķslands er ólķk žeim svęšum sem įkvęšiš į viš um.
    Ljóst er aš ķslenskur landbśnašur ķ heild sinni er lykillinn aš fęšuöryggi landsins, ž.e. aš nęgur matur sé til ķ landinu, ef žörf krefur. Ķ žvķ sambandi leggur meiri hlutinn einnig įherslu į matvęlaöryggi en hér į landi eru bśfjįrstofnar afar viškvęmir fyrir mögulegum utanaškomandi sżkingum og mikilvęgt er aš ķslensk stjórnvöld geti gripiš til naušsynlegra rįšstafana til verndar ķslenskum bśfjįrstofnum enda hefur nįšst markveršur įrangur hér į landi ķ dżraheilbrigšismįlum og matvęlaöryggi. Ķsland hefur til žessa samkvęmt EES-samningnum veriš undanžegiš višskiptum meš lifandi dżr. Undanžįgan var tķmabundin til įrsins 2000, en bśiš er aš ganga frį žvķ ķ tengslum viš matvęlalöggjöfina aš undanžįgan er nś varanleg innan EES-samningsins. Meiri hlutinn telur rétt aš kröfu um aš žessari undanžįgu verši framhaldiš fyrir Ķsland verši haldiš uppi ķ mögulegum ašildarvišręšum. Vķsaš er ķ žvķ efni til landfręšilegrar einangrunar landsins sem leitt hefur af sér bśfjįrstofna sem sérstök įstęša er til aš vernda gegn beinni utanaškomandi įsókn.
    Tryggja žarf stöšu landbśnašarins eftir sem įšur. Afar mikilvęgt er aš halda fast į mįlum aš žvķ er varšar aš tryggja įframhaldandi matvęlaöryggi hér į landi, ž.e. heilbrigši matvęla fyrir neytendur, og er ķ žvķ efni mikilvęgt aš horfa til allrar fęšukešjunnar. Mikilvęgt er aš tryggja sem best įkvešinn sveigjanleika til ašgerša hér į landi til aš tryggja įfram öflugar sjśkdómavarnir. Slķkt er lykilatriši til aš tryggja įfram heilnęmi og sérstöšu žeirra afurša sem framleiddar eru hér į landi ķ hefšbundnum bśskap.
    Byggšamįl: Ķ umfjöllun nefndarinnar kom skżrt fram hversu tengd byggšamįlin eru viš landbśnaš innan ESB. Innan ESB hefur veriš dregiš mjög śr beinum stušningi ķ landbśnaši en stušningur hefur žess ķ staš veriš aukinn hvaš varšar byggšažróun, umhverfisverkefni og ašra nżsköpun ķ dreifbżli. Žvķ hefur veriš haldiš fram aš žessi stefnubreyting ESB geti um margt falliš vel aš frekari žróun ķslenskrar byggšastefnu.
    Aškoma hagsmunaašila aš styrkjakerfi ESB er afar mikilvęg ķ byggšamįlum lķkt og ķ landbśnašarmįlum aš mati meiri hlutans. Vķsast til umfjöllunar um landbśnašarmįl hér aš framan, t.d. um 11. kafla samningavišręšna, auk umfjöllunar um styrki. Er einbošiš aš sveitarfélögin gegni lykilhlutverki ķ višręšum um byggšamįl, enda verša hagsmunir sveitarfélaga og byggša ekki ašgreindir. Aš mati meiri hlutans žarf aš tryggja byggša-, umhverfis-, atvinnu-, og nżsköpunarstušning til dreifšra byggša.
    Allt frį žvķ aš stękkunarferli ESB hófst ķ byrjun sjöunda įratugar sķšustu aldar hefur ESB haft ķ forgrunni efnahagslega uppbyggingu į žeim svęšum ašildarrķkjanna sem lakast standa efnahagslega. Nś er gert rįš fyrir aš į tķmabilinu 2007 til 2013 verši variš alls 350 milljöršum evra til mįlaflokksins. Stęrsti hluti žess fjįr rennur til nżrra rķkja ESB ķ Austur-Evrópu sem lakast standa efnahagslega, auk Spįnar, Portśgals, Grikklands og Möltu. Auk žess eru verulegir fjįrmunir til rįšstöfunar ķ öšrum ašildarrķkjum ESB į tilteknum forsendum sem m.a. mundu nį til Ķslands aš óbreyttum reglum.
    Meiri hlutinn bendir į aš Ķsland hefur lagt sitt af mörkum ķ žessu efni allt frį gildistöku EES-samningsins meš fjįrframlögum ķ žróunarsjóš EFTA sem veitt hefur fjįrmagn til žessara sömu rķkja og svęša innan ESB. Hins vegar hafa svęši į Ķslandi ķ sambęrilegri stöšu ekki notiš ašgangs aš slķku fjįrmagni meš sama hętti.
    Reynsla Noršurlandažjóšanna sżnir aš ķ ašildarvišręšum er mikilvęgt aš hafa hagsmuni į žessu sviši skżrt markaša žar sem fordęmi eru fyrir žvķ aš tekiš sé tillit til sérstakra ašstęšna lķkt og eru hér į landi. Hér er aš mati meiri hlutans um aš ręša sviš sem afar mikilvęgt er aš setja ķ forgrunn og leggja mikiš kapp į. Hér kunna aš skapast nż tękifęri til endurskipulagningar į byggšastefnu ķslenskra stjórnvalda į grunni nżrrar hugmyndafręši, en slķkt hefur gefiš góša raun ķ sumum ašildarrķkjum ESB. Afar brżnt er aš gęta hagsmuna landsbyggšarinnar ķ žessu sambandi og tryggja greišan ašgang aš žvķ fjįrmagni sem hér um ręšir. Telur meiri hlutinn aš ķ žvķ efni eigi m.a. aš horfa sérstaklega til žįtta eins og nżsköpunar į landsbyggšinni sem hugsanlega gętu aukiš fjölbreytni ķ atvinnutękifęrum. Žrįtt fyrir augljósa įherslu į dreifbżli vegna tengingar viš landbśnaš og sjįvarśtveg įréttar meiri hlutinn žaš sem segir ķ umfjöllun um landbśnaš hér aš framan aš full įstęša er til aš ętla aš unnt verši aš skilgreina landiš allt sem haršbżlt svęši. Žvķ leggur meiri hlutinn įherslu į aš byggšamįl, styrkjakerfi og skilgreiningar landsvęša verši skošaš heildstętt og skošunin nįi til landsins alls žar sem įhersla verši lögš į landfręšilega sérstöšu Ķslands og breytta efnahagslega stöšu žjóšarinnar.
    Fram kom į fundum nefndarinnar aš umtalsverš vinna er lżtur aš žessum mįlaflokki hefur žegar fariš fram, bęši ķ nefnd utanrķkisrįšherra um byggšamįl og į vettvangi Sambands ķslenskra sveitarfélaga, sem nżtast mun ķ framhaldinu.

iv. Umhverfismįl.
    Umhverfislöggjöf ESB hefur aš miklu leyti veriš tekin upp į Ķslandi ķ gegnum EES-samninginn en umhverfismįl falla óbeint undir hann vegna tengingar og skörunar viš önnur réttarsviš hans. Löggjöfin byggist aš mestu į vķštękri rammalöggjöf sem tekur heildstętt į višfangsefninu og žannig veršur skörun viš önnur mįlefnasviš. Til dęmis hefur löggjöfin bein įhrif į löggjöf į sviši orkumįla, atvinnumįla og išnašar žar sem reglur geta takmarkaš athafna- og atvinnufrelsi. Umhverfisreglur eru einnig žess ešlis aš žęr geta haft óbein įhrif į nżtingu aušlinda. Mį žar nefna reglur um umhverfismat, reglur um heimildir fyrir losun gróšurhśsalofttegunda og reglur um nįttśruvernd. Ķsland hefur meš EES-samningnum skuldbundiš sig til ašildar aš višskiptakerfi ESB um losunarheimildir fyrir gróšurhśsalofttegundir sem mun frį og meš 2012 hafa įhrif į losunarreglur į Ķslandi. Ekki veršur séš aš mikill munur sé į regluverki um losun gróšurhśsalofttegunda į sviši ESB-réttar og EES-samningsins. Žeim sjónarmišum var enn fremur hreyft viš nefndina aš reglur ESB-réttar vęru skżrari en reglur EES og féllu betur aš ķslenskri löggjöf og samfélagi vegna įherslna ESB-réttar į sjįlfbęra žróun og sjįlfbęra nżtingu aušlinda. Žrįtt fyrir aš hugtakiš sé tiltölulega nżtt ķ ķslenskum rétti er Ķsland mjög framarlega ķ nżtingu į umhverfisvęnni orku. Meiri hlutinn įréttar aš sérstaša Ķslands ķ žessum efnum verši höfš ķ huga viš samningsgerš.
    Ķ umsögn Umhverfisstofnunar kemur fram aš vegna žess hve vķštęk umhverfislöggjöf sambandsins er žurfi oft aš semja um sérstaka ašlögun Ķslands aš löggjöfinni og žvķ geti fylgt umtalsveršur kostnašur og tķmi. Nś žegar sé drjśgum hluta af hagsmunagęslu utanrķkisžjónustunnar ķ EES-mįlum variš til umhverfismįla, ž.e. til aš įkvarša hvort löggjöfin falli ķ raun undir EES-samninginn enda eigi umhverfismįl einungis undir samninginn meš óbeinum en žó augljóslega vķštękum hętti mišaš viš innleiddar geršir į žessu sviši. Žį falla nįttśruverndarmįl utan gildissvišs EES-samningsins og vegna žess žarf aš skoša sérstaklega hvernig sambandslöggjöfin į žessu sviši fellur aš ķslenskum ašstęšum. Į döfinni eru innleišingar nokkurra stórra ESB-gerša į sviši umhverfismįla og nęgir žar aš nefna vatnatilskipun og Inspire-tilskipunina um samręmda notkun landupplżsinga. Meiri hlutinn telur mikilvęgt aš samningamenn greini žęr undanžįgur sem Ķsland hefur fengiš vegna sérstöšu sinnar frį žeim tilfellum žar sem skörun EES-samningsins viš ESB-samninginn leišir til žess aš ekki hefur veriš žörf į innleišingu meš žaš aš markmiši aš halda žeim undanžįgum sem réttilega hafa fengist frį EES-samningnum og naušsyn er aš višhalda.
    Nįttśruverndarlöggjöf ESB byggist aš verulegu leyti į alžjóšasamningum sem Ķsland er jafnframt ašili aš, t.d. Bernarsįttmįlanum um verndun villtrar nįttśru ķ Evrópu, Ramsar- samningnum um verndun votlendis og samningnum um lķffręšilega fjölbreytni. Nįttśruverndarįętlun ESB „Natura 2000“ er byggš į svipušum stošum og nįttśruverndarįętlun Ķslands žar sem markmišiš er aš koma į fót neti frišlżstra svęša og skal įętlunin taka til helstu tegunda vistgerša, vistkerfa og jaršmyndana hér į landi. Ķ fyrstu nįttśruverndarįętluninni į Ķslandi fyrir įrin 2004–2008 var lagt upp meš aš vernda bśsvęši fugla, vistkerfi og vistgeršir. Ķ nįttśruverndarįętlun žeirri sem nś er til umfjöllunar hjį umhverfisnefnd fyrir įrin 2009–2013 er įhersla lögš į verndun plöntusvęša.
    Ķ nįttśruverndarlöggjöf ESB er kvešiš į um nokkuš rķka skrįningarskyldu vistgerša (e. habitat types), dżra og plantna sem gęti samkvęmt umsögn Nįttśrufręšistofnunar Ķslands reynst tķmafrek og kostnašarsöm. Meiri hlutinn telur ešlilegt aš samningamenn sęki um lengri ašlögunartķma til aš ljśka slķkri skrįningu. Žótt gerš vistgeršarkorta sé hafin hér į landi er enn mikiš verk óunniš į žvķ sviši. Žį žarf ķ samningsferlinu aš hafa ķ huga sérstöšu Ķslands hvaš varšar nżtingu nokkurra dżrategunda. Žar nęgir aš nefna aš sjįvarspendżr (hvalir og selir) og nokkrar fuglategundir, svo sem lundi, eru frišašar samkvęmt Bernarsįttmįlanum. Sįttmįlinn kvešur į um bann viš žvķ aš veiša žessar dżrategundir sem löng hefš er fyrir aš nżta hér į landi. Meiri hlutinn įréttar aš Ķsland hefur gert żmsa fyrirvara viš sįttmįlann og telur hann ekkert žvķ til fyrirstöšu aš halda slķkum fyrirvörum. Žį bendir meiri hlutinn į aš mörg ašildarrķki ESB hafa fyrirvara viš sįttmįlann. Meiri hlutinn leggur įherslu į aš viš mótun samningsmarkmiša į žessu sviši verši sérstaklega metiš hvernig halda megi opnum möguleikum aš halda veišum įfram, meš vķsan til aldalangrar hefšar. Meiri hlutinn telur mikilvęgt aš samningamenn gęti sérstaklega aš žessum žįttum og stefnt verši aš žvķ aš forręši žessara mįla verši sem mest ķ höndum ķslenskra stjórnvalda.

v. Atvinnu- og išnašarmįl.
    Atvinnulķfiš: EES-samningurinn hefur aš mati flestra fęrt ķslensku atvinnulķfi margvķsleg tękifęri į undanförnum įrum. Į fundum nefndarinnar var lögš įhersla į aš fjölbreyttur išnašur vęri sameiginlegt hagsmunamįl allrar žjóšarinnar sem mikilvęgt vęri aš taka meš ķ umręšum um atvinnulķfiš hér į landi. Žessum mįlaflokki tilheyra einnig mikilvęgar atvinnugreinar į borš viš feršažjónustu, almenna žjónustu og verslun. Meiri hlutinn bendir į aš störf ķ žessum greinum geta stušlaš aš verulegri aukningu ķ veršmętasköpun ķ samfélaginu og einnig auknum śtflutnings- og gjaldeyristekjum. Ekki žarf aš fara mörgum oršum um erfiša stöšu atvinnulķfsins ķ dag ķ mišri efnahags- og gjaldeyriskreppu. Žęr ašstęšur, sem Ķslendingar bśa nś viš, leiša aš mati meiri hlutans ķ ljós mikilvęgi žess aš til lengri tķma verši atvinnulķfi og atvinnustarfsemi hér į landi sköpuš góš almenn skilyrši. Žį er aš mati meiri hlutans mikilvęgt aš horfa til allra möguleika til aš efla ķslenskt atvinnulķf, einkum og sér ķ lagi nżsköpun og atvinnužróun, og huga sérstaklega aš žvķ aš samžętta viš t.d. stefnu ķ byggšamįlum. Fram kom į fundum nefndarinnar aš Nżsköpunarmišstöš Ķslands hefur fengiš um 15% af heildartekjum sķnum śr sjóšum ESB žau tęplega tvö įr sem hśn hefur starfaš. Hjį mišstöšinni er einnig lögš įhersla į tengslamyndun og öflug samskipti. Slķkt samstarf er augljóslega afar mikilvęgt fyrir žjóš į borš viš Ķslendinga. Fram kom į fundum nefndarinnar aš frį sķšastlišnu hausti hefur róšurinn žyngst verulega hvaš varšar aš halda uppi samskiptum og koma į nżjum. Nefndinni voru kynnt žau sjónarmiš aš įstęša žessa vęri aš traust alžjóšasamfélagsins til Ķslands hefši bešiš töluveršan įlitshnekki eftir efnahagshruniš. Ķ žessu sambandi bendir meiri hlutinn einnig į mikilvęgi žess aš nżsköpun og mannaušur fįi notiš sķn viš žaš umfangsmikla verkefni aš endurreisa ķslenskt efnahags- og atvinnulķf.
    Nśverandi tengsl atvinnulķfsins viš ESB og stofnanir žess eru töluverš, eftir žvķ sem fram kom fyrir nefndinni, og hefur veriš unniš ötullega aš žvķ aš koma sjónarmišum atvinnulķfsins į framfęri į vettvangi ESB. Meiri hlutinn telur aš žessi tengsl geti nżst vel viš mögulegar samningavišręšur og hugsanlega ESB-ašild Ķslands og ķtrekar mikilvęgi žess aš žeim verši višhaldiš og žau styrkt.

vi. Almannažjónusta og félagsleg mįl.
    Almannažjónusta: Nefndin hefur fariš yfir atriši er lśta aš almannažjónustu og meš hvaša hętti hśn er skipulögš śt frį félagslegum forsendum. Telur meiri hlutinn afar mikilvęgt aš verja hiš norręna form félagslegrar almannažjónustu. Aš mati meiri hlutans er žaš grundvallaratriši ķ žessu efni aš hvert og eitt rķki geti haldiš įkvöršunarvaldi um skipulag sinnar almannažjónustu aš žvķ tilskildu aš allir ķbśar viškomandi ašildarrķkis fįi notiš žjónustu og sitji viš sama borš. Žannig er ešlilegt aš meginįhersla Ķslands sé į aš hiš norręna félagslega fyrirkomulag sé įfram viš lżši.
    Ķ ESB ber mikiš į samręmdum reglum um žjónustu og var leitast viš aš nį fram slķkri samręmingu meš svokallašri žjónustutilskipun ESB. Įšur en til samžykktar hennar kom var reynt aš tryggja aš hśn mundi ekki taka til almannažjónustu eša grundvallaržįtta félagslegrar žjónustu enda var hśn ekki tekin upp ķ EES-samninginn fyrr en tryggt var aš meginreglur af žessu tagi vęru tryggšar eins og hęgt var og aš ljóst vęri aš tęki til aš berjast gegn félagslegum undirbošum ķ ašildarrķkjunum stęšu óhögguš. Voru žar varin mikilvęg félagsleg gildi, sem lögš er įhersla į aš Ķsland haldi įkvešiš uppi ķ öllum višręšum sķnum viš ESB. Evrópudómstóllinn hefur engu aš sķšur fellt afgerandi dóma į sķšustu missirum (Laval, Viking, Rüffert, Luxemborg) sem hafa aukiš hęttuna į félagslegum undirbošum. Žvķ hefur į vettvangi Evrópužingsins komiš fram tillaga um aš įhrif tilskipunar um śtsenda starfsmenn verši skošuš og er bśist viš tillögum um breytingar į henni. Evrópsk verkalżšshreyfing (EPSU/ETUC) hefur krafist slķkra breytinga. Telur meiri hlutinn mikilvęgt aš fylgjast meš žeirri framvindu mįla og leggja mat į stöšuna ķ ljósi hennar.
    Meiri hlutinn telur aš sama skapi ekki sķšur mikilvęgt aš Ķsland gęti žess aš ekki verši lengra gengiš ķ samręmingu reglna į sviši almannažjónustu og haldi žvķ t.d. fast į lofti aš hugsanleg samręming į reglum um žjónustu hafi ekki įhrif į žaš rekstrarform sem rķki kunna aš velja sér į almannažjónustu af žessu tagi. Gjalda ber varhug viš aš eitt rekstrarform verši tekiš umfram annaš ķ reglum ESB, enda segir ķ žeim aš framkvęmdastjórn ESB sé hlutlaus hvaš varšar rekstrarform almannažjónustu. Į sama tķma žurfa reglur aš vera skżrar og afmarkašar žannig aš dómstóll ESB geti ekki snśiš žeim gegn žeim meginmarkmišum sem reglunum er ętlaš aš nį. Telur meiri hlutinn naušsynlegt aš ķslensk lög og reglur um opinbera almannažjónustu og framkvęmd hennar verši tekin til skošunar, t.d. meš sérstökum lögum um almannažjónustu, svo aš tryggja megi sem frekast er unnt aš lagaumhverfi ESB hafi ekki įhrif į sjįlfstętt įkvöršunarvald stjórnvalda til aš skipuleggja og fjįrmagna opinbera almannažjónustu, né heldur dómanišurstöšur Evrópudómstólsins.
    Ķ žessu samhengi er mikilvęg yfirlżsing leištoga ESB, sem er aš finna ķ lokaskjali frį fundi žeirra nżveriš, žar sem įréttuš eru żmis grundvallaratriši žessu tengd. Žar er stašfest įhersla sambandsins į félagslega velferš og réttindi launžega, almannažjónustu og rétt yfirvalda (rķkis og sveitarfélaga) til aš skipuleggja og veita žjónustu sem hefur almenna efnahagslega žżšingu. Ķ framhaldi af žessu skżra leištogarnir nįnar innihald sįttmįla ESB eins og įętlaš er aš breyta žeim meš Lissabon-sįttmįlanum. Ķ žvķ samhengi kemur žaš markmiš sįttmįlanna fram aš setja į fót sameiginlegan markaš og stušla aš sjįlfbęrri žróun Evrópu sem byggš verši į hęfilegum hagvexti og veršstöšugleika sem og samkeppnishęfu og félagslega žęttu markašshagkerfi. Markmiš sįttmįla ESB sé m.a. aš berjast gegn mismunun hvers konar og aš styrkja félagslegt réttlęti og vernd, jafnrétti kynjanna, samstöšu kynslóša og vernd réttar barnsins. Lögš er įhersla į aš sambandiš horfi til žess ķ stefnumörkun sinni aš styrkja atvinnustig ķ ašildarrķkjunum, tryggja fullnęgjandi félagslega vernd o.fl. Skżrt er tekiš fram aš sįttmįlarnir tryggi žaš markmiš sem fyrr greinir um rétt yfirvalda (rķkis og sveitarfélaga) til aš skipuleggja žjónustu sem hefur almenna efnahagslega žżšingu žannig aš sem best verši komiš til móts viš žarfir neytenda. Aš sama skapi hafi sįttmįlinn engin įhrif į heimildir ašildarrķkjanna til aš veita, sjį um eša skipuleggja žjónustu ķ almannažįgu sem ekki er rekin ķ hagnašarskyni. Aš lokum leggja leištogarnir įherslu į aš sįttmįlarnir leggi ESB į heršar aš višurkenna og styrkja hlutverk ašila vinnumarkašarins į vettvangi ESB og virša sjįlfstęši žeirra.
    Meš žeirri yfirlżsingu sem hér greinir hafa leištogar sambandsins talaš skżrt um žau félagslegu gildi sem sįttmįlum ESB er ętlaš aš tryggja. Žessi texti er settur fram sem hluti af žeim skżringum sem Ķrar hafa kallaš eftir ķ tengslum viš skošun sķna į žvķ aš kjósa į nż um Lissabon-sįttmįlann og mun textinn hafa mikla žżšingu žegar kemur aš tślkun sįttmįlanna og framžróun žeirra reglna sem į žeim byggja. Enn fremur veršur litiš til svokallašs višauka um almannažjónustu viš Lissabon-sįttmįlann og žess lagagrunns sem sįttmįli ESB veitir verši Lissabon-sįttmįlinn samžykkturSjį nešanmįlsgrein 6 6 auk 36. gr. ķ sįttmįla um grundvallarréttindi (Charter of Fundamental Rights).
    Félagsmįlefni: Meiri hlutinn ķtrekar aš EES-samningurinn gerir žaš aš verkum aš regluverk ESB um réttindi launafólks eru aš verulegu leyti žegar hluti af ķslenskum lögum og reglum. Žaš sem upp į vantar ķ žeim efnum snertir einna helst sviš žar sem ESB hefur aukiš samstarf sitt į grunni nżrra sįttmįla sem ekki eiga sér stoš ķ EES-samningnum. Mikilvęgt regluverk er varšar réttindi launafólks hefur žvķ ekki veriš tekiš upp ķ EES-samninginn. Mį žar nefna reglur er lśta aš vernd minnihlutahópa į vinnumarkaši. Einnig mį nefna félagsmįlastefnu ESB sem ekki er hluti af EES-samningnum en er mikilvęgur žįttur ķ efnahags- og atvinnulķfi framtķšar. Mikilvęgt er einnig aš Ķsland skipi sér ķ sveit meš žeim sem vilja tryggja žessi réttindi og festa ķ sessi.
    Meiri hlutinn telur rétt aš hafšur verši ķ huga sį įrangur sem nįšst hefur į Ķslandi til aš rétta stöšu kynjanna. Į Ķslandi lķkt og annars stašar į Noršurlöndunum stöndum viš framar en flest rķki ESB hvaš varšar atvinnužįtttöku kvenna, hlut kvenna ķ stjórnmįlum, fęšingarorlof, lagaleg réttindi kvenna og félagslega stöšu žeirra. Ķ umsögn Jafnréttisstofu kemur fram aš almennt megi segja aš Ķslendingar séu komnir mun lengra en flestar žjóšir ESB hvaš varšar jafnrétti kynjanna. Jafnréttisstofa benti jafnframt į aš meš ašild gęti Ķsland haft įhrif į mótun jafnréttisstefnu ķ ESB auk žess sem eftirlit og ašhald meš žessum mįlaflokki mundi eflaust aukast į Ķslandi enda vęri eftirlitskerfi ESB öflugt į żmsum svišum.
    Meiri hlutinn telur aš leggja verši įherslu į žennan mįlaflokk svo ekki glatist žaš sem įunnist hefur. Žannig verši įunnin réttindi og samžykkt stefna Ķslands varin enda er ķ sambandinu fjöldi rķkja sem byggir į annars konar samfélagsgrunni. Hins vegar er stefna Ķslands ķ žessum mįlum mjög ķ ętt viš stefnu žeirra Noršurlanda sem nś žegar eru ķ ESB. Žį telur meiri hlutinn rétt aš benda į aš žrįtt fyrir aš mikiš af regluverki ESB ķ jafnréttismįlum sé nś žegar hluti af EES-samningnum į grundvelli vinnumarkašslöggjafar eru óinnleiddar tvęr tilskipanir ESB um mismunun. Ķ mįli fulltrśa félags- og tryggingamįlarįšuneytis kom žó fram aš vinna vęri hafin viš aš fęra reglur tilskipananna ķ lög. Žį vęru tilskipanirnar ekki ólķkar žeim reglum sem nś žegar gilda į Ķslandi og žvķ ekki um flókiš verk aš ręša.
    Meiri hlutinn ręddi sérstaklega mįlefni Ķbśšalįnasjóšs enda hafši Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) haft sjóšinn til skošunar į sķšasta įri. Hśsnęšismįl falla utan EES-samningsins og reglna ESB. Ašildarrķkjum er žvķ ķ sjįlfsvald sett hvernig žau haga lagaumhverfi hśsnęšismįla svo lengi sem ekki er brotiš į reglum EES/ESB-réttar. Skošun ESA var gerš vegna gruns um ólögmętan rķkisstyrk, en rķkisįbyrgš hefur veriš į sjóšnum frį stofnun hans og hann žvķ undanžeginn greišslu rķkisįbyrgšargjalds sem rķkisstofnunum og -fyrirtękjum er gert aš greiša. Ķsland hefur skilgreint sjóšinn sem stofnun sem starfi ķ almannažįgu og žvķ ekki litiš svo į aš um rķkisstyrk vęri aš ręša. Į fyrri hluta sķšasta įrs var kannaš hvort koma ętti til móts viš athugasemdir ESA meš žeim hętti aš ašskilja félagsleg lįn frį almennum lįnum sjóšsins og aflétta rķkisįbyrgš af almenna hlutanum. Vegna hruns bankanna ķ október 2008 hefur lķtiš veriš ašhafst ķ mįlefnum Ķbśšalįnasjóšs utan nokkurra funda meš ESA. Fyrir nefndinni voru kynnt žau sjónarmiš aš reglur ESB varšandi almannažjónustu vęru vķšari ķ žeim skilningi aš ašildarrķki hefšu meira svigrśm til aš skilgreina žjónustu ķ hag almennings en innan EES-samningsins. Meiri hlutinn telur žvķ rétt aš įhersla verši lögš į aš Ķbśšalįnasjóšur haldi žvķ rekstrarformi sem nś er og žeim ramma um lįnveitingar sem nś gilda. Meiri hlutinn telur afar mikilvęgt aš fylgja žvķ fast eftir aš félagslegum sjónarmišum verši gert hįtt undir höfši ķ mögulegum ašildarvišręšum viš ESB og aš tryggt verši aš Ķsland verši virkur žįtttakandi ķ žeim žįttum regluverks ESB er lśta aš réttindum launafólks sem ekki hafa veriš teknir upp ķ EES-samninginn. Rķka įherslu ber og aš leggja į aš barist verši gegn félagslegum undirbošum hvers konar į vinnumarkaši, en ķ žvķ felst rķk vernd fyrir launafólk. Ķ žessu efni telur meiri hlutinn rétt aš benda į aš verkalżšshreyfingin telur mikiš réttaröryggi felast ķ lögum um starfskjör launafólks og skyldutryggingu lķfeyrisréttinda, nr. 55/1980. Er mikilvęgt aš tryggja aš fyrirmęli žeirra um aš įkvęši kjarasamninga um laun og önnur starfskjör skuli vera lįgmarkskjör verši įfram viš lżši.

vii. Gjaldmišilsmįl.
    Gjaldmišilsmįl: Fram kom į fundum nefndarinnar aš žaš er įlit margra aš žįtttaka ķ samstarfi ESB į sviši efnahags- og peningamįla vęri mikilvęgur lišur ķ žvķ aš koma į stöšugleika ķ efnahagsmįlum hér į landi. Žaš er įlit meiri hlutans aš komi til ašildarvišręšna beri aš leggja kapp į aš višręšur um gjaldmišilsmįl verši forgangsverkefni ķ višręšuferlinu og ķ žvķ eigi aš leita eftir samkomulagi viš ESB og ECB um stušning viš krónuna.
    Ašildarrķkjum ESB ber aš taka upp evruna, meš örfįum undantekningum, en til aš svo megi verša žarf ašildarrķki aš eiga ašild aš efnahags- og myntbandalagi Evrópu (Economic and Monetary Union, EMU). Ašildarrķki žarf auk žess aš uppfylla „Maastricht-skilyršin“Sjį nešanmįlsgrein 7 7 svoköllušu sem sett voru fram ķ bókun viš stofnsįttmįla ESB. Öll ašildarrķki eru ašilar aš myntbandalaginu en til aš uppfylla Maastricht-skilyršin žurfa ašildarrķkin aš uppfylla eftirfarandi meginskilyrši um įrangur ķ efnahagsmįlum:
    –      Halli į rķkissjóši mį ekki vera meiri en 3% af landsframleišslu og heildarskuldir hins opinbera mega ekki vera meiri en 60% af landsframleišslu.
    –      Veršbólga mį ekki vera meira en 1,5% hęrri en mešaltal veršbólgu ķ žeim žremur löndum ESB žar sem hśn er lęgst.
    –      Langtķmavextir mega ekki vera meira en 2% hęrri en ķ žeim löndum ESB žar sem veršlag er stöšugast.
    –      Viškomandi rķki žarf aš hafa veriš ķ gengissamstarfi Evrópu (Exchange Rate Mechanism, ERM II) ķ aš minnsta kosti tvö įr įn gengisfellingar og innan vikmarka, sem nś eru 15%.
    Žaš er mat margra aš mikilvęgt sé fyrir Ķsland aš uppfylla Maastricht-skilyršin fyrir upptöku evru, burtséš frį žvķ hvort Ķsland veršur ašili aš ESB eša ekki, og aš slķkt sé sjįlfstętt višfangsefni ķ stjórn efnahags- og peningamįla į nęstu missirum og įrum.
    Meiri hlutinn tekur undir žau sjónarmiš sem fram koma ķ bįšum žingsįlyktunartillögunum sem til umfjöllunar voru og gera rįš fyrir aš Ķsland leiti į fyrstu stigum višręšna eftir sérstöku samkomulagi viš ESB, og eftir atvikum evrópska sešlabankann, sem veriš gęti stušningur į nęstu missirum viš ķslensku krónuna mešan į ašlögunarferli Ķslands stęši. Slķkt gerši Ķslandi sķšan kleift aš ganga inn ķ samstarf ESB į sviši efnahags- og peningamįla (ERM II) og taka loks upp evruna. Rętt var į fundum nefndarinnar hvort mögulegt vęri aš fį ašild aš gengissamstarfi ESB (ERM II) strax mešan į samningsferlinu stendur en fram kom aš slķk ašild vęri hįš ašild aš ESB. Verši tillagan samžykkt og Ķsland sękir um ašild aš ESB er ašild aš ERM II, sem sett var į fót til aš aušvelda rķkjum aš undirbśa upptöku evru og nį stöšugleika ķ efnahagsmįlum, kostur ķ stöšunni innan fįrra mįnaša frį ašild. Į žvķ tķmabili sem ašildarrķki er ķ ERM II er gengi gjaldmišilsins fest gagnvart evru og sešlabanki ašildarrķkis og evrópski sešlabankinn sameinast um aš verja žjóšargjaldmišilinn gegn sveiflum. Tveggja įra ašild aš ERM II įn gengisfellingar og innan 15% vikmarka er svo mešal žeirra skilyrša sem sett eru fyrir upptöku evru eins og vikiš var hér į undan.Sjį nešanmįlsgrein 8 8
    Fram kom į fundum nefndarinnar aš almennt er žaš svo ķ ašildarvišręšum aš samningskaflinn um gjaldmišilsmįl krefst ekki umfangsmikilla samninga žar sem ljóst liggi fyrir hverjar skuldbindingar nżs ašildarrķkis eru, auk žess sem ESB stendur fast į žvķ aš nż rķki taki fullan žįtt ķ efnahags- og myntbandalaginu og taki į endanum upp evruna sem sinn gjaldmišil.
    Meiri hlutinn vill jafnframt geta žess ķ ljósi mikillar skuldsetningar rķkissjóšs aš skuldaskilyrši Maastricht-sįttmįlans hafa ekki komiš ķ veg fyrir aš rķki meš skuldastöšu yfir 60% af vergri landsframleišslu hafi getaš tekiš upp evru enda gerir sįttmįli ESB rįš fyrir aš raunhęf įętlun til lękkunar skulda umfram žaš mark sé fullnęgjandi. Fram kom į fundum nefndarinnar aš samningahópur um myntbandalagiš mun skilgreina nįnar žau markmiš sem hér eru reifuš verši fariš ķ ašildarvišręšur.

viii. EES-mįl.
    Ašild aš ESB og ķslensk löggjöf: Margir af žeim žįttum sem einkenna ESB, einkum žann hluta sem Rómarsįttmįlinn tekur til, eru hluti af EES-samningnum sem Ķsland hefur veriš ašili aš frį 1994. Er žetta sérstaklega skżrt ķ ljósi žess aš reglur ESB um fjórfrelsiš og innri markašinn hafa veriš teknar upp af EES-rķkjunum. Grundvallarmunurinn į žessu tvennu felst ķ žvķ aš meš EES-samningnum eru ekki settar į stofn yfiržjóšlegar stofnanir sem hafa vald til aš setja lög sem fį sjįlfkrafa gildi ķ EES-rķkjunum. Žess ķ staš taka reglur ESB į sviši fjórfrelsisins og innri markašarins einungis gildi ķ EES-rķkjunum eftir aš žęr hafa veriš lögfestar eftir žeim stjórnskipulegu ašferšum sem gilda ķ hverju rķki fyrir sig. Gildir žaš hvort sem um reglugeršir eša tilskipanir frį ESB er aš ręša. Hinar fyrrnefndu eru lögfestar ķ heild sinni ķ EES-rķkjum en stjórnvöld hafa val um form og ašferš viš innleišingu į tilskipunum. Hins vegar mį ekki lögfesta reglugeršir ESB sérstaklega ķ ašildarrķkjunum og er žaš til aš hętta skapist ekki į aš staša žeirra verši mismunandi frį einu landi til annars. Žetta er žvķ gerólķkt framkvęmdinni ķ EES-rķkjum.
    Af žessum sökum hefur ekki veriš tališ aš framsal löggjafarvalds felist ķ EES-samningnum, žótt um žaš hafi raunar veriš deilt, bęši žegar EES-samningurinn var geršur og eins sķšar. Sś stašreynd endurspeglast ķ bókun 35 viš hann žar sem segir m.a. um framkvęmd EES-reglna: „Žar eš meš samningi žessum er stefnt aš einsleitu Evrópsku efnahagssvęši sem byggist į sameiginlegum reglum, įn žess aš samningsašila sé gert aš framselja löggjafarvald til stofnana Evrópska efnahagssvęšisins; og žar eš žessum markmišum veršur žvķ aš nį meš žeirri mįlsmešferš sem gildir ķ hverju landi um sig; vegna tilvika žar sem getur komiš til įrekstra į milli EES-reglna sem komnar eru til framkvęmdar og annarra settra laga, skuldbinda EFTA-rķkin sig til aš setja, ef žörf krefur, lagaįkvęši žess efnis aš EES-reglur gildi ķ žeim tilvikum.“
    Į sama hįtt hefur ekki veriš tališ aš framsal dómsvalds felist ķ EES-samningnum. Žannig gefa ESA og EFTA-dómstóllinn ekki śt bindandi įlit heldur eru žau rįšgefandi. Žį er dómstólum EES-rķkjanna ekki skylt aš leita rįšgefandi įlits EFTA-dómstólsins heldur er eingöngu um heimild til žess aš ręša. Į hinn bóginn er ljóst aš fari Ķsland ekki eftir žessum įlitum getur žaš haft žjóšréttarlegar afleišingar samkvęmt EES-samningnum. Hvorki ESA né EFTA-dómstóllinn geta sektaš Ķsland, nema į sviši samkeppnismįla, en til žess hefur ekki komiš. Meginreglan um skašabótaįbyrgš rķkisins er hins vegar hluti EES-samningsins og kom žaš skżrt fram ķ mįli Erlu Marķu Sveinbjörnsdóttur gegn ķslenska rķkinu, en ķ žvķ mįli var fjallaš um hvort EES-samningurinn męlti fyrir um aš rķkiš vęri skašabótaskylt vegna tjóns sem einstaklingar eša ašilar ķ atvinnurekstri kunna aš verša fyrir vegna žess aš rķki hefur ekki lögfest EES-reglu, gert žaš of seint eša ranglega. Var ķ mįlinu leitast viš aš skżra EES-samninginn žannig aš raunveruleg einsleitni nęšist milli EES-réttar og bandalagsréttar, sbr. bókun 35, og skašabętur skyldu greiddar. Įstęšan var hiš „sérstaka ešli“ EES-samningsins sem leišir til žess aš einstaklingar og lögašilar hafa mjög lķka stöšu og aš ESB-rétti jafnvel žótt EES-reglur hafi ekki beina réttarverkan.
    Innan ESB kęmi til hiš svonefnda yfiržjóšlega vald sem fęli m.a. ķ sér aš löggjöf ESB fengi beina réttarverkan, ž.e. hśn yrši beint bindandi gagnvart Ķslandi. Žaš fęli ķ sér aš ekki žyrfti aš innleiša reglugeršir hér į landi en tilskipanir žyrfti įfram aš innleiša ķ ķslenskan rétt svo sem aš framan greinir. Žaš aš geršir yršu beint bindandi žżšir aš einstaklingar og lögašilar gętu byggt beinan rétt į žessum reglum įn tillits til žess hvort reglur hefšu veriš innleiddar hér į landi.
    Undanžįgur, ašlaganir og sérlausnir: Nefndin aflaši sér almennra upplżsinga um žęr undanžįgur, ašlaganir og sérlausnir sem ķslensk stjórnvöld hafa sóst eftir og nįš fram ķ tengslum viš EES-samninginn. Meiri hlutinn telur aš žetta séu mikilvęgar upplżsingar og lķta beri til žessara efnisatriša sem fordęmis um hvernig mętti semja aš nżju um žessi mįl ķ ašildarvišręšum viš ESB.
    Fyrst ber aš nefna reglur um dżraheilbrigši. Ķsland hefur veriš undanžegiš dżraheilbrigšisreglum EES-samningsins varšandi dżr og dżraafuršir, fyrir utan fisk og fiskafuršir, frį gildistöku hans. Ķ ljósi umfangsmikilla breytinga į matvęlalöggjöf ESB hefur veriš samiš um breytingar į žeim undanžįgum en gert er rįš fyrir aš undanžįga frį reglum um innflutning lifandi dżra gildi įfram. Ašrar sérgreindari undanžįgur munu einnig gilda, svo sem aš žvķ er varšar heimildir til aš fóšra jórturdżr hér į landi meš fiskimjöli og aš žvķ er varšar reglur um višbrögš viš rišu ķ saušfé. Bann gildir og įfram viš innflutningi į kjöt- og beinamjöli.
    Žį hefur Ķsland, samkvęmt EES-samningnum, heimild til aš takmarka fjįrfestingar śtlendinga ķ ķslenskum sjįvarśtvegi og eru ķ gildi sérstök lög žar aš lśtandi.
    Į sviši flugverndar fékk Ķsland ašlögun sem felur ķ sér aš innanlandsflug į Ķslandi skuli, vegna sérstakra landfręšilegra ašstęšna, vera undanžegiš įkvęšum reglugeršar Evrópužingsins og rįšherrarįšsins nr. 849/2004 um sameiginlegar reglur um flugvernd ķ almenningsflugi.
    Samiš var um aš įkvęši tilskipunar Evrópužingsins og rįšherrarįšsins nr. 2002/91 um orkunżtingu bygginga skyldu ekki gilda į Ķslandi. Tilskipuninni er ętlaš aš stušla aš bęttri orkunżtni bygginga, en flestir orkugjafar sem notašir eru ķ rķkjum ESB valda gróšurhśsaįhrifum. Hins vegar kemur nįnast öll orkunotkun ķ ķslenskum byggingum frį umhverfisvęnni orkugjöfum og į žeim grundvelli var samkomulagiš gert.
    Tilskipun ESB um sumartķma tekur ekki til Ķslands samkvęmt sérstakri ašlögun žar um.
    Viš upptöku hinnar svoköllušu raforkutilskipunar ESB ķ EES-samninginn fékkst žaš framgengt aš heimilt sé aš veita ašildarrķkjum, sem sżnt geta fram į aš umtalsverš vandkvęši séu į rekstri lķtilla einangrašra kerfa, undanžįgu frį tilteknum įkvęšum geršarinnar, en ķ žeim er fjallaš um rekstur flutningskerfa, rekstur dreifikerfa, ašskilnaš og gagnsęi reikninga og skipulag kerfisašgangs. Einnig fékk Ķsland į sķnum tķma tveggja įra višbótarašlögunartķma til aš innleiša įkvęši tilskipunarinnar, en žó telur meiri hlutinn vert aš nefna aš innleišing tilskipunarinnar var ekki óumdeild og żmsir telja aš heillavęnlegra hefši veriš ef Ķsland hefši fengiš varanlega undanžįgu ķ ljósi sérstakra ašstęšna.
    Aš lokum hefur Ķsland einnig fengiš ašlaganir eša sérlausnir viš upptöku tilskipana ESB į sviši umhverfismįla ķ EES-samninginn, žvķ vegna ašstęšna eiga žessar tilskipanir ekki alltaf viš hér į landi. Viš upptöku frįveitutilskipunar ESB var t.d. slakaš į kröfum gagnvart Ķslandi vegna žess hve dreifbżlt og strjįlbżlt landiš er. Žį fékkst ašlögun ķ sorpbrennslumįlum enda hefši full innleišing į viškomandi tilskipun ESB haft ķ för meš sér aš loka hefši žurft nżjum og tęknilega fullkomnum sorpbrennslum hérlendis innan 10 įra žar sem žęr uppfylltu ekki kröfur tilskipunarinnar. Žvķ var samiš um ašlögun sem felur ķ sér aš nota mį žessar sorpbrennslur śt lķftķma žeirra. Önnur dęmi um ašlaganir er aš finna um t.d. brennisteinslosun, įkvęši vatnatilskipunar ESB, reglur um višskipti meš heimildir til losunar gróšurhśsalofttegunda o.fl.

ix.    Öryggis- og varnarmįl.
    Almennt og įhrif Lissabon-sįttmįlans: Nefndin hefur kynnt sér žęr reglur sem gilda um utanrķkis- og öryggismįl ķ ESB og žęr breytingar sem verša žegar Lissabon-sįttmįlinn tekur gildi. Lissabon-sįttmįlinn kvešur į um aš öryggis- og varnarmįlastefna ESB verši óašskiljanlegur hluti af utanrķkis- og öryggismįlastefnu ESB og hafi žar af leišandi sömu markmiš. Žau meginverkefni sem falla undir öryggis- og varnarmįlastefnuna eru frišargęsla, frišaruppbygging, hęttuįstandsstjórnun (e. crisis management), og mannśšar- og neyšarašstoš. Sįttmįlinn skuldbindur ašildarrķkin til aš móta til lengri tķma litiš sameiginlega varnarstefnu og žar meš, žegar leištogarįš ESB (e. European Council) samžykkir einróma, sameiginlegar varnir.
    Lissabon-sįttmįlinn kvešur hvorki į um aš her ESB verši stofnašur né aš herskyldu verši komiš į. Jafnframt eru sett margs konar skilyrši fyrir žróun sameiginlegrar varnarmįlastefnu, m.a. aš slķk stefna skuli ekki stangast į viš stefnu žeirra rķkja sem eru ašilar aš NATO. Hafa ber ķ huga aš viš gerš Lissabon-sįttmįlans hefur žurft aš taka tillit til ašildarrķkja meš ólķka forsögu ķ öryggis- og varnarmįlum. Af 27 rķkjum eru 21 ašili aš NATO. Af hinum sex rķkjunum eru fimm (Austurrķki, Finnland, Ķrland, Malta og Svķžjóš) yfirlżst hlutlaus. Kżpur stendur utan NATO vegna andstöšu Tyrkja.
    Sérstaša Ķslands sem herlausrar og vopnlausrar žjóšar er augljós. Ķsland mun undir engum kringumstęšum koma į innlendum her eša taka žįtt ķ samstarfi herja. Af žeim sökum er einnig ešlilegt aš Ķsland standi utan Evrópsku varnarmįlastofnunarinnar (EDA), lķkt og Ķrar hafa kosiš aš gera, enda žįtttaka ķ henni valkvęš.
    Breytingar vegna Lissabon-sįttmįlans munu ekki hafa įhrif į žį meginreglu aš įkvaršanir ķ utanrķkis- og öryggismįlum žarf aš samžykkja einróma og ekki er hęgt aš žvinga ašildarrķki meš atkvęšagreišslu til aš taka žįtt ķ ašgeršum. Meiri hlutinn įréttar aš ķ žessu felst aš rķki veršur hvorki žvingaš til frišargęslu né hernašarašgerša, né til aš fylgja įkvešinni stefnu. Rķki geta hins vegar vališ aš sitja hjį ef žau vilja ekki standa ķ vegi fyrir vilja meiri hlutans.
    Nefndin hefur kynnt sér lagalega bindandi įkvöršun leištogafundar ESB frį 19. jśnķ 2009 um tślkun Lissabon-sįttmįlans hvaš varšar öryggis- og varnarmįl. Ķ henni er ķtrekaš aš įkvöršun um žróun sameiginlegra varna žurfi aš taka einróma og ķ samręmi viš stjórnarskrį hvers rķkis. Auk žess gengur sameiginlega öryggis- og varnarmįlastefnan aldrei framar stefnu hvers rķkis ķ öryggis- og varnarmįlum. Žar kom og fram aš hvert ašildarrķki įkvešur hvort žaš taki žįtt ķ fastri samvinnu į sviši varnarmįla eša ķ evrópskri varnamįlastofnun. Žį telur meiri hlutinn rétt aš benda į aš ķ įkvöršun fyrrnefnds leištogafundar ESB var skżrt tekiš fram aš ķ Lissabon-sįttmįlanum vęri ekki gert rįš fyrir samevrópskum her, né herskyldu, af neinu tagi auk žess sem hvert ašildarrķki įkvešur ķ samręmi viš réttarreglur sķnar hvort žaš taki žįtt ķ hernašarašgeršum.
    Žróunarsamvinna: Nefndin kynnti sér stefnu Ķslands, įherslur og markmiš ķ žróunarsamvinnu og telur žau falla aš stefnu og markmišum ESB, enda byggjast žau į sömu alžjóšlegu samžykktunum og yfirlżsingunum. ESB hefur samžykkt aš framlög til žróunarašstošar nemi aš mešaltali 0,56% af vergum žjóšartekjum (VŽT) įriš 2010 og 0,7% af VŽT fyrir įriš 2015. Hvaš varšar markmiš einstakra rķkja stefna žau 15 rķki er gengu ķ sambandiš fyrir 2002 aš nį 0,51% af vergum žjóšartekjum įriš 2010 og 0,7% įriš 2015. Žau rķki sem gengu ķ sambandiš eftir 2002 munu reyna aš nį 0,17% markmišinu fyrir 2010 og 0,33% fyrir 2015. Tekiš skal fram aš fyrirvari um rżmi į fjįrlögum er tilgreindur viš allar žessar fyrirętlanir.
    Višbragšsliš og frišargęsla: Nefndin kynnti sér stefnu ESB aš žvķ er varšar višbragšsliš, en sambandiš hefur stefnt aš žvķ aš setja į fót sameiginlegt višbragšsliš ašildarrķkjanna til aš bregšast viš óvęntum ašstęšum ķ öryggismįlum. Ekki hefur veriš litiš svo į aš um fastan her yrši aš ręša heldur getu til aš leggja til allt aš 60 žśsund manna herliš samsett af herdeildum żmissa ašildarrķkja til aš sinna verkefnum ķ u.ž.b. eitt įr. Żmsir telja žó aš į žessu tvennu sé lķtill munur ķ raun og hafa gagnrżnt śtženslustefnu sambandsins ķ žessum efnum. Borgaralegan lišsafla, lögreglusveitir og réttarfarssérfręšinga (svo sem lögfręšinga og dómara), auk hęttumatsteymis, er hęgt aš senda į vettvang innan nokkurra klukkustunda. Eftir žeim upplżsingum sem nefndin hefur aflaš sér er um 2.000 manna liš įvallt til taks til mannśšarašgerša eša til almannavarna og björgunarašgerša og neyšarašstošar. Ljóst er aš žįtttaka ķ hernašarlegum ašgeršum veršur įvallt umdeild og fyrir herlaust rķki eins og Ķsland įstęšulaus meš öllu.
    Nišurstaša um öryggis- og varnarmįl: Meiri hlutinn telur aš af framangreindu megi draga žęr įlyktanir aš samstarf ESB į sviši varnarmįla sé enn nokkuš skammt į veg komiš. Žį telur meiri hlutinn fįtt benda til žess, mišaš viš afstöšu ašildarrķkjanna, aš žaš verši žróaš ķ įtt til žess sem t.d. er innan NATO. Meiri hlutinn ķtrekar aš hverju ašildarrķki er ķ sjįlfsvald sett innan sķns ramma hvort og žį aš hve miklu leyti žaš kżs aš taka žįtt ķ samstarfi ESB į sviši utanrķkis- og öryggismįla. Śt frį fyrirliggjandi upplżsingum og žeim skżringum sem fylgja Lissabon-sįttmįlanum telur meiri hlutinn tryggt aš Ķsland haldi skilyršislausu forręši sķnu yfir öryggis- og varnarmįlum og Ķsland verši įfram herlaust og frišsęlt land. Žrįtt fyrir žaš telur meiri hlutinn rétt aš leggja rķka įherslu į žessi atriši viš samningsgerš žannig aš samsvarandi tillit verši tekiš til Ķslands sem herlausrar žjóšar.

x. Skatta- og tollamįl.
    Żmis atriši komu til skošunar ķ nefndinni varšandi skatta- og tollamįl. Meiri hlutinn bendir ķ fyrsta lagi į aš EES-samningurinn nęr ekki til skattamįla og inniheldur žvķ engin įkvęši um tilhögun skattlagningar ķ ašildarrķkjunum. Žaš žżšir žó ekki aš hann hafi engin įhrif į skattlagningu, t.d. ķ tengslum viš rķkisstyrki, en samkvęmt žeim upplżsingum sem nefndin hefur aflaš sér hefur EES-samningurinn nokkur óbein įhrif į skattlagningu, t.d. vegna meginreglunnar um bann viš mismunun į grundvelli žjóšernis innan EES-svęšisins.
    Hvaš skattlagningu innan ašildarrķkja ESB varšar er hśn alfariš ķ höndum rķkjanna sjįlfra, bęši hvaš varšar einstaklinga og fyrirtęki. Samkvęmt žeim upplżsingum sem nefndin hefur aflaš sér hefur ašild aš ESB ekki įhrif į tekjuskatt, śtsvar, fjįrmagnstekjuskatt eša fyrirtękjaskatta, svo dęmi séu nefnd. Öll afskipti ESB af skattamįlum eru hįš einróma samžykki ašildarrķkjanna. Hins vegar hefur sambandiš leitast viš aš koma ķ veg fyrir skašlega skattasamkeppni žótt enn viršist nokkuš ķ land ķ žeim efnum.
    Meš ašild aš ESB yršu įkvęši bandalagsins um samręmingu į forsendum skattlagningar virk hér į landi. Mikil umręša hefur t.d. veriš ķ gangi um tekjuskattslękkun fyrirtękja ķ ESB. Meiri hlutinn bendir į aš meš ESB-ašild žyrfti aš taka upp įkvešnar samręmingarreglur varšandi įlagningu viršisaukaskatts, en hann er sem kunnugt er stęrsti og mikilvęgasti tekjustofn ķslenska rķkisins. Innan ESB gilda reglur um hįmarks- og lįgmarkshlutfall viršisaukaskatts meš žaš aš markmiši aš tryggja ešlileg višskipti į innri markaši, en grunnhlutfall hans mį ekki vera lęgra en 15% og ekki hęrra en 25%. Ašildarrķki geta žó eftir sem įšur lagt lęgri skatt į įkvešna vöruflokka, haldist grunnhlutfall į žessu bili. Telur nefndin sżnt aš Ķsland falli innan žess ramma enda er almennt viršisaukaskattshlutfall 24,5%.
    Žar sem ESB er ķ grunninn tollabandalag yršu augljósustu įhrif ESB-ašildar į tollamįl hér į landi žau aš Ķsland žyrfti aš taka upp tollskrį ESB. Hśn er ešlisólķk žeirri tollskrį sem Ķslendingar bśa nś viš og žvķ getur žetta atriši eitt og sér haft višamiklar breytingar ķ för meš sér į tollum ķ einstökum vöruflokkum. Viš inngöngu ķ ESB mundu tollar milli Ķslands og ašildarrķkja ESB falla nišur, en tollar į vörum frį žrišju rķkjum yršu samkvęmt tollskrį ESB. Til framtķšar litiš munar mestu um aš tollar féllu nišur af varningi frį rķkjum ESB, m.a. landbśnašarafuršum. Hins vegar mį bśast viš žvķ aš tollar mundu hękka į vörum sem koma frį löndum utan ESB, t.d. Bandarķkjunum, sem gęti haft veršhękkun į žeim ķ för meš sér.
    Varšandi tollamįl ręddi nefndin einnig um tolleftirlit sem mundi breytast viš inngöngu ķ ESB. Žį yrši Ķsland aš svoköllušum ytri landamęrum ESB gagnvart žrišju rķkjum. Hins vegar mundi eftirlitiš aš mestu leyti falla nišur viš innri landamęri ESB sem hefši įhrif į žau śrręši sem toll- og löggęsluyfirvöld bśa nś yfir til eftirlits, t.d. meš ólöglegum innflutningi fķkniefna. Meiri hlutinn leggur įherslu į aš Ķsland haldi žvķ til haga ķ samningavišręšum viš ESB aš įfram verši heimilt aš skoša og stöšva slķkar sendingar, t.d. į grundvelli öryggis- og löggęsluhagsmuna. Žį telur meiri hlutinn mikilvęgt aš lķta til svokallašrar „best practice“-reynslu Svķa og Finna viš žróun tollamįla komi til ašildar aš ESB.
    Nefndin ręddi einnig žęr reglur sem gilda innan ESB um vörugjöld į įfengi, tóbaki og eldsneyti. Žrįtt fyrir žęr reglur hafa ašildarrķki sambandsins töluvert svigrśm til aš įkveša hlutfall gjaldsins. Fram kom į fundum nefndarinnar aš möguleg ašild Ķslands aš ESB mundi engu breyta sem slķk um einkasölu rķkisins į įfengi, enda er slķk einkasala enn viš lżši t.d. ķ Svķžjóš, en Svķar settu žaš į sķnum tķma sem sérstakt samningsmarkmiš. Ķ ljósi žess telur meiri hlutinn ekkert žvķ til fyrirstöšu aš slķkt fyrirkomulag haldist hér. Loks mį nefna aš tolltekjur sem ESB-rķkin innheimta fara aš mestu ķ sameiginlega sjóši ESB, svo sem fram kemur ķ nęsta kafla.

xi. Fjįrmįl og fjįrlög ESB.
    Į fundum sķnum fjallaši nefndin um fjįrmįl og fjįrlög ESB ķ tengslum viš mat į kostnaši viš ašild aš ESB en viš inngöngu Ķslands ķ sambandiš žyrfti, ešli mįls samkvęmt, aš taka žįtt ķ fjįrmögnun žess. Śtgjöld ESB eru fjįrmögnuš meš beinum framlögum ašildarrķkja sem skiptast hlutfallslega milli žeirra eftir umsömdum reglum sem taka miš af tollum, gjöldum į sykurframleišslu, viršisauka og vergum žjóšartekjum. Telur meiri hlutinn rétt aš vķkja aš helstu tekjustofnum sambandsins sem og śtgjöldum til frekari śtskżringar.
    Fram kom į fundum nefndarinnar aš tekjur ESB (framlög ašildarrķkja) voru įriš 2008 um 1% af heildaržjóšartekjum ašildarrķkja ESB. Fimm megintekjustofnar ESB rįša framlagi hvers rķkis:
    1.      Hlutfall af vergum žjóšartekjum (0,644%) – 68,1% af tekjum ESB.
    2.      Hlutfall af stofni til viršisaukaskatts (0,3311%) – 16,1% af tekjum ESB.
    3.      Hlutfall af innheimtum tollum (75%) – 13,8% af tekjum ESB.
    4.      Hlutfall af innheimtum tollum į innfluttar landbśnašarvörur (75%) – 1,5% af tekjum.
    5.      Gjald į sykurframleišslu – 0,5% af tekjum.
    Til višmišunar mį geta žess aš 1% af įętlušum vergum žjóšartekjum į Ķslandi įriš 2008 eru tępir 12 milljaršar kr., en tępir 14 milljaršar kr. sé tekiš miš af spį fyrir įriš 2009.
    Tolltekjur sem ESB-rķkin innheimta fara aš mestu ķ sameiginlega sjóši ESB. Žaš sem eftir stendur hjį rķkjunum sjįlfum eru 25% af heildarinnheimtunni sem ętlaš er aš standa undir kostnaši viš innheimtuna. Meiri hlutinn bendir į aš ķ fjįrlögum įrsins 2009 eru tolltekjur skrįšar 4,5 milljaršar kr. Ašrir tekjustofnar ESB eru 0,5% af samręmdum viršisaukaskattsgrunni ašildarrķkjanna og įkvešiš hlutfall af landsframleišslu žeirra. Sérstaklega er fjallaš um skatta og tollamįl ķ x. liš hér aš framan.


mbl.is Veršur aš setja fram samningsskilyršin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Höfundur

Magnús Helgi Björgvinsson
Magnús Helgi Björgvinsson

Skoðanir Magga um menn og málefni í fréttunum. maggihb@gmail.com Athuga að þetta eru mínar skoðanir og þið megið bara hafa ykkar hentisemi, því ég er að nota mína.

Eldri fęrslur

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Twitter

Teljari

joomla visitor

Twitter

Tenging viš twitter

Um bloggiš

Vettvangur Magga

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband